Šiandieninė Lietuva - tai kruvinų 90-ųjų aborto liekana: mafija kuri mums "davė laisvę"

Autorius: Simonas Kroydonas Šaltinis: https://www.facebook.com/silvi... 2016-12-05 22:37:56, skaitė 11577, komentavo 2

Viso Pabaltijo elitas - Igoris Tiomkinas (pirmas iš k.), Dovydas Kaplanas (antras iš k.) Rygoje, maždaug 1992-1993 m.

Socialdemokratai ir Vilniaus Brigada, Konservatoriai ir Daktarai su Daškiniais, sužlugdytas šeštasis skyrius, į gatves išmesti operatyvininkai, patyrę kontražvalgybininkai, VSD profesionalai. Šis straipsnis apie tai, kaip Socialdemokratų ir Konservatorių viršūnėlės į savo rankas buvo paėmę visą Lietuvoje vos gyvuojantį verslą ir šių dviejų partijų pagrindu sukurtos grupuotės ėdėsi viena su kita ištisus 25 metus, kol Lietuvos žmonės neapsikentė ir į seimą neišsirinko Valstiečių.

Kiečiausias visų laikų Lietuvos kontražvalgybinkas Juozas Rimkevičius buvo teisus, sakydamas, kad kriminalinių gaujų nupirkti, korumpuoti VSD žvalgybininkai kolegos privedė saugumiečių situaciją iki tokio lygio, kad krito pasitikėjimas ir valstybė pralaimėjo mafijai.

Boriso Dekanidzės teismas buvo lemiamias lūžis, kuris lėmė - Valstybė atsilaikys prieš mafiją, ar Valstybė nugrims į bedugnę...

Borisas Dekanidzė, paskutinis Lietuvoje nuteistasis mirties bausme - tuometinio generalinio prokuroro Artūro Paulausko, KGB agento, bilietas arčiau lovio

Po šio teismo Lietuvos Respublika šventė pergalę. Vos po 20 metų Lietuvos valstybę nuo politinės degradacijos išgelbėjęs tuometinis generalinis prokuroras Artūras Paulauskas staiga metėsi į Uspaskicho glėbį ir tapo Darbo partijos vienu pagrindinių ramsčių. Šis Artūro pasirinkimas man iki šiol yra nesuprantamas. O gal visdėlto jis žinojo, ką darė?

HENRIKAS MARGENIS. Labai gerai įsidėmėkite šią pavardę. Šis žmogus legenda, savo įtaka 1991-1996 metais prilygo nebent tik Algirdui Mykolui Brazauskui. Henrikas Margenis buvo aukščiausios kvalifikacijos pulkininkas – kontražvalgybininkas turėjęs tokią fenomenalią atmintį ir sugebėjimus, kad vos per parą išlukštendavo nužudymus, o ištirti tamsias bylas jam užtrukdavo vos vieną savaitę.

Jei reikėdavo, savo rankomis pats pašalindavo neįtikusius tuometinei sistemai. Jaunystėje Margenis buvo pašėlęs vyrukas. Suviliojo vieną provincijos mokytoją, užsirakino su ja vienos mokyklos kabinete ir porelė buvo užklupta mokytojos vyro. Mokytojos milicininkui vyrui išlaužius kabineto duris, Margenis iššoko iš antro aukšto ir nors susilaužęs koją sugebėjo pasprukti. Mokytojai ši istorija baigėsi tragiškai. Milicininkas kabinete nušovė su Margeniu užtiktą savo žmoną ir po to nusišovė pats. Žinant griežtą sovietinių laikų žurnalistikos cenzūrą ši istorija buvo užtušuota, byla nutrenkta į gilius prokuratūros stalčius, o tuo metu buvęs studentas Henrikas Margenis vos už kelių metų padarė stulbinančią karjerą. Po vakarykštės publicacijos apie Kirkilo sąsajas su Čečėnų mafija su manimi susisiekė neprisistatęs žmogus ir atskleidė man tokį faktą.

Henrikas Margenis buvo asmeniškai pažystamas su Lietuvių genocidą vykdžiusiu,o vėliau į Izraelį pabėgusiu, vienu iš NKVD vadų Nachmanu Dušanskiu. Pasak šio žmogaus, būtent Margenis pasirūpino saugiu Dušanskio pabėgimu, nes ant kulnų jau lipo mūsiškės spec tarnybos, o Dušanskio pergabenimu pasirūpino pats Mosadas. Už visą šitą reikalą Margeniui buvo dosniai atsilyginta, o šitą reikalą kuruoti padėjo ir su Respublikos žurnalisto Vito Lingio nužudymo organizavimu įtariamas Davidas Kaplanas.

Davidas Kaplanas, vilnietis, Vilniuje nušauto Igorio Tiomkino vaikystės draugas, šachmatininkas, Pasaulio šachmatų federacijos prezidentas, po Vilniaus Brigados vadų teismo, susižėręs visą Brigados 5 milijonų dolerių obščiaką pabėgo į Maskvą, ten padarė svaiginamą karjerą tapo milijardieriumi ir vienu iš Vladimiro Putino artimiausios aplinkos žmogumi. Kaplano vietininkas Lietuvoje ir vienas artimiausių draugų yra tas pats Henrikas Margenis. Būtent šis ketvertukas, Margenis, Kaplanas, Tiomkinas ir tuometinis ministras Petras Valiukas prasuko milijoninį biznį, kuomet Vilniaus Brigados įmonę automatinaiis ginklais aprūpino Lietuvos policiją ir Lietuvos kariuomenę. Brigadiniai išdūrė Lietuvos valstybę, nes automatai pasirodė besą brokuoti. Liaudiškai kalbant, netinkami naudoti.

1992 metais tas pats Henrikas Margenis Vidaus reikalų ministerijoje (VRM) sukūrė kontržvalgybos valdybą ir jai vadovavo. Ši tarnyba, pasak buvusio VRM organizuotų nusikaltimų tyrimų tarnybos komisaro Juozo Rimkevičiaus, „iš tikrųjų virto kitaminčių VRM sistemoje persekiojimo ir įvairiausių avantiūrų organizavimo, bet tik ne kovos su nusikalstamumu struktūra.“ Kontržvalgybai H. Margenis vadovavo tuo metu, kai „Vilniaus brigada“ vadinama nusikaltėlių grupuotė gyveno geriausius laikus, o vidaus reikalų ministru buvo Petras Valiukas. Tuometinės Vidaus reikalų ministerijos duomenimis, kontražvalgybos vadovas Margenis vidaus reikalų ministrą Valiuką supažindino su vienu „brigados“ lyderių Dovydu Kaplanu, pravarde Dodikas. Dodikas buvo pristatytas kaip žmogus, galintis padėti aprūpinti Vidaus reikalų ministeriją ginklais. Tuomet kilo vadinamasis vamzdžių skandalas. Paaiškėjo, kad tuometinė Vidaus reikalų ministerijos vadovybė ginklus policijai pirko iš Izraelio piliečių, susijusių su „Vilniaus brigada“. Dokumentuose ginklai buvo vadinami vamzdžiais. Atsiskaitant už ginklus per Latvijos banką, pradingo iš Lietuvos biudžeto ginklams pirkti skirtų pinigų dalis – per 400 tūkst. litų. Per kratą D.Kaplano namuose buvo rasti Vidaus reikalų ministerijos sandėrio dėl automatų „Kalašnikov“ tiekimo iš Lenkijos dokumentai.

Vienas iš kratos Dovydo Kaplano namuose dalyvavusių pareigūnų pasakojo. Darant kratą į įvykio vietą atvažiavo pulkininko uniformą su žvaigždutėmis vilkintis Henrikas Margenis ir ėmė mums nurodinėti, kad mes to nedarytumėme ir pasišalintume. Jis greitai atsidūrė ant grindų, buvo nuginkluotas, o rankos surakintos. Vėliau tas pats Margenis perspėjo Vitą Lingį, jog jis pagalvotų apie savo šeimą, savo, vaikus, nes priešingu atveju po pusės metų gali kai kas jam nutikti. Lygiai po pusmečio po šio mįslingo pokalbio datos žurnalistas Vitas Lingys buvo brutalai nužudytas.

Vėliau, jau dabartiniais laikais mūsų trisdešimtmečių kartos operatyvininkų išsikviestas į apklausas Henrikas Margenis papasakojo apie tuometinių ginklų pirkimo sandorį:

Aš, kaip kontržvalgybos vadovas, tiksliai atlikau užduotį. Sandėrio dalyviai buvo saugūs, pats sandėris buvo įvykdytas tiksliai, kaip numatyta kontrakte. Dabar, praėjus tiek metų po minimų įvykių, visi drąsūs kalbėti: policija bendravo su mafija, bet kur buvo visi „kalbėtojai“, kai reikėjo apginkluoti policiją ir stiprinti kraštą. Teisinga patarlė „Po karo ir čigonas drąsus“. Kodėl tada mes taip ir negavome nė vieno įspėjimo nei apie M.Brandvainą, nei apie B.Naifeldą, nei apie D.Kaplaną? Kur tada buvo operatyvinės tarnybos su savo žiniomis? - dėstė Margenis.

Mūsų operatyvininkams puikiai žinant apie artimus Margenio ir Dodiko ryšius, Henrikas Margenis buvo įmestas į press-hatą. Nežinantiems pasakysiu,jog press-hata yra laikino sulaikymo kamera, į kurią žmogų patalpina su to žmogaus mirtinais priešais. Toje kameroje paprastai būna 5-6 itin fiziškai teisėsaugos užverbuoti vyrukai, galintys nepaklususiam ar neparankiam sistemai žmogui padaryti bet ką. Tai yra sužlugdyti žmogaus orumą, nukankinti žmogų ar paprasčiausiai paimti ir žmogų išprievartauti. Kaukazo, Gruzijos kalėjimuose gaujų lyderiai žinodami, kad bus patalpinti į press-hatas persipjaudavo pilvus, venas ar paprasčiausiai nusižudydavo. Tai tas pats, kaip sovietų specnazo kariams patekti į talibų apsuptį ir turint paskutinę granatą susisprogdinti su savimi nusinešant, bent dar kelių modžachedų gyvybes.

Visgi savo paties buvusių pavaldinių įmestas į press-hatą, senukas kontražvalgybininkas Margenis nepalūžo ir atsilaikė. Nors ir sirgdamas sunkia liga, negaudamas vaistų, bet atsilaikė. O įmestas jis buvo už tai, kad prisipažintų dėl savo bičiulio Igorio Tiomkino nužudymo. Margenis buvo teisus sakydamas, kad ginklų pirkimą Lietuvos policijai ir kariuomenei organizavo ne jis, o Lietuvos Vyriausybė. Šiuo klausimu į Lietuvą buvo atvykę ir du Izraelio žvalgybos „Mossad“ karininkai, kurie kruopščiai patikrino D. Kaplano asmenybę. Šie žvalgybininkai tik teigiamai charakterizavo ir ginklų pardavėją H. Ben Arį, kad ir kaip ten būtų, jo tėvas – Kneseto narys, o ir Dovydas Kaplanas tiksliai įvykdė kontrakto sąlygas. Jis rublius ministerijai iškeitė pačiu palankiausiu kursu.

Išvykęs į Maskvą Dodikas išsilaisvino iš savo įgimto kuklumo ir padarė svaiginamą karjerą Rusijos koncerne "Transneft" ir pagal seną draugystę Igoriui Tiomkinui Kaplanas patikėjo investuoti išplautus naftos milijonus į nekilnojamąjį turtą Baltijos šalyse, ką Tiomkinas kelis metus itin sėkmingai ir darė.

Grįžtant į laukinius 1990–uosius laikus aukščiausią betvarkės Lietuvos spec tarnybose lygį parodo ir tokie faktai, kad tuometinis pulkininkas Henrikas Margenis davė nurodymą skirti „Aro“ vyrų apsaugą „Vilniaus brigados“ vadeivoms Borisui Dekanidzei ir Igoriui Tiomkinui, 1992 metų vasaros pradžioje vyriausybiniu lėktuvu gabenusiems iš apyvartos išimtus rublius.

Tai buvo Vyriausybinis Vytauto Landsbergio vizitams į užsienį skirtas lėktuvas. Su juo skrido dar kelios elitinės prostitutės, pora tuometinio Aro pareigūnų, Dekanidzė ir Tiomkinas. Vėliau Borisas Dekanidzė iš apleisto pastato atitempė keliolika bulvinių maišų rublių ir su Lanzbergio vyriausybiniu lėktuvu pargabeno pinigus į Lietuvą, o iš ten į Rygą kur Latvijos bankas iškeitė rublius į dolerius.

Tiek Dekanidzės tiek Tiomkino jau nėra gyvųjų tarpe, nors mano paslaptingo vakarykščio žmogaus teigimu, už milijoną dolerių ir Lietuvos viešbutį savo gyvybę išsaugojęs Borisas Dekanidzė pasidarė plastinę operaciją iki šiol saugiai gyvena Izraelyje.

Visgi Margenio karjerą paskandino Panevėžyje klostęsi įvykiai. 1992 metais, klestint spirito kontrabandai, Aukštaitijos sostinės ekonominė policija susekė į Panevėžį atgabentą didelį kiekį alkoholio. Ekonominės policijos pareigūnai, vadovaujami inspektoriaus Sergejaus Piskunovo, kurį vėliau nušovė „tulpinių“ gaujos vadeivos, patikrino automobiliu kontrabandą atlydėjusį asmenį. Jie nustatė, kad kontrabandininkų „stogu“ buvo tapęs sostinės kelių policijoje dirbęs H.Margenio brolis. Žiniasklaidai paskelbus apie tai, pas vidaus reikalų ministrą atėjęs H. Margenis atnešė atsistatydinimo pareiškimą ir išėjo į privatų verslą.

O kaip paaiškinti Henriko Margenio ir VP-Market dešimtuko sąsajas?

1997 metų pradžioje vėliau bankrutavusiame Akciniame Inovaciniame Banke dirbęs Henrikas Margenis ir „Vilniaus prekybos“ vienas savininkų Ignas Staškevičius įsigijo po 10 proc. dienraščio „Panevėžio balsas“ akcijų. Sunaikinus Vilniaus Brigadą Socdemų-Konservatorių lėlinio teatro virvučių tampytojai ėmėsi naujo projekto - EBSW banko.

Ar pamenate pirmą masišką jau "nepriklausomų" Lietuvos piliečių apiplėšimą?

EBSW griūtis sukėlė visų Lietuvos bankų kolapsą, o dingus partijų finansavimui Konservatoriai su Socialdemokratais pasidarė mirtinais priešais. Brazauskininkų flangas prieš Landsbergistus. O čia ir vėl į priekį išėjo spec tarnybos, tik šį kartą Saturno Dubininko-SATO rankomis.

Tuo metu masiškai išpopuliarėjo blakės. Kauno Daktarai buvo įsirengę aukščiausio lygio radijo studiją. Buvusių KGB ryšininkų pastangomis blakių technologijų dėka gangsteriai susėdę klausydavosi slaptų šeštojo skyriaus operatyvininkų, kontražvalgybininkų pokalbių, prokurorų, teisėjų tarpusavio pokalbių, girdėdavo įtariamųjų apklausas.

Už kelis šimtus dolerių parsidavę policijos pareigūnai iš laikino sulaikymo kamerų į sutartą vietą miškelyje atveždavo sulaikytus banditus ir palikdavo valandėlei vienus aptarti jų tarpusavio reikalus.

Blakes į savo vadovų kabinetus už nedidelį mokestį sumontuodavo savi Kauno mentukai.

O dabar užsikaiskite puodelį karštos arbatos su medumi. Jūsų dėmesiui video iš tų laikų, kai Lietuvos teisėsauga pralaiminėjo karą su mafija ir visa Lietuva springo krauju: