Kam trukdo Vaidas Lekstutis?

Autorius: Edmundas Dmitrevič Ščerbina Šaltinis: http://ldiena.lt... 2016-12-10 19:29:39, skaitė 9876, komentavo 2

Pranešimas apie skalūninių dujų gręžinių pavojų Lietuvos žmonėms ir gamtai

Šių metų gruodžio 13 dieną 9 val. Klaipėdos apylinkės teisme (S. Daukanto g. 8, Klaipėda), bus teisiamas visuomeninkas Vaidas Lekstutis. Žmogus, kuris buvo vienas tų, kurie neleido Amerikiečių koncernui Chevron ateiti į Lietuvą, vadinasi, prisidėjo prie mūsų visų geriamo vandens išsaugojimo. Taip pat žmogus, kurio dėka, Klaipėdos rajone buvo uždrausta statyti megavačias vėjo jegaines, kurios iki tol buvo tiesiog įžuliai statomos beveik gyvenamųjų žmonių kiemuose. Sėkmingai kovojo ir prieš girulių miško iškirtimą bei pajurio zonos privatizavimą. Yra ne karta skaitęs paskaitas mokyklose apie alkoholio ir tabako daromą žalą. Vaido gerų darbų sąrašą būtų galima tęsti ir tęsti. Tačiau nei vienas jo gerų darbų nebus paminėtas oficiolioje žiniasklaidoje. Ten Vaidas pašiepiamas kaip Rusijos (Kremliaus) mylėtojas ir viešai smerkiamas bei kaltinamas už savo prorusišką požiūrį, bei vadinamas Rusijos propagandistu.

Ar kas nors bandėte giliau susimąstyti, kas iš tikrųjų yra, taip vadinami, Rusijos propagandistai? Viešoje erdvėje iš jų yra tyčiojamasi, jie dažnai vaizduojami net kaip visuomenei pavojingi žmonės, neapykantos kurstytojai, kurie gaudami tokį statusą neretai ir teismuose atsiduria bei pas dažną net kratos namuose surengiamos. Bet ar pabandėme suprasti, kas iš tikrųjų jie yra? Ar pamėginome įsigilinti, kokias vertybes jie puoselėja, kokią pasaulėžiūrą jie turi, bei kuo jie tą savo pasaulėžiūrą grindžia? Ar kada bandėme juos išklausyti ir suprasti?

Tie, kuriems dabar apie 35 ir daugiau metų, yra gimę ir užaugę visai kitokioje valstybėje. Valstybėje, kuri turėjo visai kitą ideologiją, visai kitą teritoriją ir netgi sienas. Vertybės tiems žmonėms buvo diegiamos visai kitokios, negu kad dabar. Žmonės galėjo nevaržomai keliauti po visą tuometinę Tarybų Sąjungos teritoriją ir įvairiose jos vietose kurti savo šeimas.

Ir staiga lūžis. TSRS žlunga ir daugelis būvusių TSRS valstybių tampa nepriklausomos, o tarp jų neišimtis yra ir Lietuva. Atsiranda sienos, kurių bent jau per tuos 50 TSRS gyvavimo metų nebuvo. Sienos, už kurių pasiliko giminės, artimieji bei draugai. Ir dabar norint tuos gimines, artimuosius ar draugus aplankyti, reikia įsigyti specialią vizą, už kurią reikia papildomai mokėti, įvykdyti tam tikrus reikalavimus ir atitinkamai laiko laukti kol, ji bus padaryta. Pačio apsilankymo trukmė griežtai nustatyta.  Ir visai nesvarbu, kad tie giminės ar artimieji gyvena beveik čia pat, už kokių 50 ar 100 km. Be vizų vykti pas juos jau negalima. Ar jūs įsivaizduojate? Žmogui, norinčiam aplankyti savo brolį, sesę, mamą, tėtį, draugą ar kokį kitą giminaitį, gyvenantį čia pat anapus sienos, reikia specialaus leidimo ir malonės...

Tai ar nėra natūralu, jog tokie žmonės visai nenori tų dirbtinų sienų, kurios skirtų juos nuo jų pačių artimiausių žmonių? Ir ar galima už šitą jų norą dabar juos teisti, smerkti, pravardžiuoti ir tyčiotis? Ar tokių žmonių pasakymai, kad mes esame viena tauta, kad esame broliai ir seserys yra neteisingi, nepakankamai pagrįsti? Ar mes patys bandėme panagrinėti savo pačių geneologinį medį? Ar ten tikrai nėra nei vienos slaviškos pavardės? Ir apskritai, kiek daug mes apie tą savo giminės medį žinome? Iki trečios, ketvirtos, penktos kartos? ir viskas? O kas buvo 6,7,8,9 ar 20 kartoje? Ar mes jau 100 proc. galim teigti, kad tose kartose, apie kurias mes jau nieko nežinome, tikrai nebuvo slavų? Juk Lietuvoje niekas oficialiai nedarė jokio tyrimo, kurio metu būtų nustatyta bent apytikriai, kiek iš čia gyvenančių lietuvių turi giminių ar draugų buvusioje TSRS teritorijoje, anapus sienos. Ir nors galima kelti labai daug istorinių ginčų bent jau du faktai yra akivaizdūs ir net oficialaus mokslo pripažįstami:

1. Tiek slavų tautose, tiek ir lietuvių dominuojantis genomas yra vienas ir tas pats. R1a

https://lt.wikipedia.org/wiki/Haplogrup%C4%97_R1a_(Y_DNR)

http://www.eupedia.com/europe/european_y-dna_haplogroups.shtml

2. Tiek Lietuvių, tiek ir slavų tautų dabartinės kalbos išsvystė iš tos pačios indoeuropiečių kalbos.

https://lt.wikipedia.org/wiki/Indoeuropie%C4%8Di%C5%B3_kalbos

Vien šie du faktai rodo, kad mes turime tuos pačius protėvius. O jei mūsų protėviai yra tie patys, vadinasi, mūsų tos pačios šaknys (rus. ROD). O jei mes turim bendrą ROD tai, vadinasi, esam ir tas pats NAROD (liet. tauta).

Prieš Nato. Negana to, kad atsirado dirbtinai suformuota siena, per kuriąžmonės jau nebegali laisvai nuvykti pas savo gimines, artimuosius ir draugus, bet tuo pačiu pradėta vykdyti ir karinė kampanija, kuri nukreipta ne prieš ką kitą, o kaip prieš kitoje sienos pusėje gyvenančius jo paties artimuosius. Žinoma, daug kas prieštaraus ir sakys, kad kaip tik karinė kampanija ruošiama iš kitos sienos pusės. Bet nuo to nesidaro nei kiek lengviau. Priešingai, darosi liūdna, kad žmonės, turintys tuos pačius protėvius, dabar ginkluojasi viens prieš kitą. Bet reikia nepamiršti, kad čia dar yra ir trečias žaidėjas. Ir gal ne veltui sakoma: “kur du pešasi - trečias laimi”. Juk Lietuvoje stovi NATO kariniai daliniai. NATO - tai JAV karinis aljansas. 

Bet kas iš tikro yra JAV? Kaip žinome, jos dabartinėse teritorijose kažkada gyveno visai kita rasė su sava kalba, kultūra, papročiais ir tikėjimu. Tačiau tas teritorijas klasta ir žiaurumu užkariavo Didžioji Britanija. Vietinius žudė, girdė ir uždarinėjo į tam tikrus rezervatus.Tą patį jie darė ir su Australijos aborigenais ir su dauguma Afrikos genčių. Kas, apskritai, yra Didžioji Britanija? Ogi didžiausi kolonistai per visą žmonijos istoriją. Daugiausiai žmonių išžudę, daugiausiai išteklių išgrobstę. Bet ar tai tik ne tie patys kryžiuočiai? Juk tiek ant Didžiosios Britanijos, tiek ant JAV vėliavų puikuojasi kryžius. Beje, Didžiojoje Britanijoje dominuojantis vyrų genomas yra kitas R1b, vadinasi, mūsų ir daugumos Didžiosios Britanijos žmonių protėviai yra skirtingi.

Ir iškyla natūralus klausimas, kodėl mes leidžiame savo istoriniams priešams statyti karines bazes pas mus? Juk jos yra nukreipiamos ne į ką kitą, kaip į mūsų bendratautiečius, kurie turi tuos pačius protėvius ir tą pačią senąją kalbą! Ar mes tuomet netampame savo didžiosios tautos išdavikai ir priešininkųsąjungininkai? Juk kiekvienas dirbantis Lietuvos gyventojas moka mokesčius, iš kurių finansuojama karinė technika, ginklai, kulkos ir t.t. Ir gal visai natūralu, kad tiems žmonėms, kurie dar nėra nutraukę ryšių su anapus sienoje gyvenančiais savo artimais žmonėmi, dėl to yra be galo skaudu? Kaip turi jaustis toks žmogus, kuris žino, kad ir taip iš to vargano atlyginimo, kurį jis gauna, dalis mokesčiam surenkamų pinigų yra skirta karo kampanijai prieš jo artimuosius vykdyti? 

Žmogus sunkiai ir sąžiningai dirba, išlaiko savo šeimą, moka mokesčius, o dalis jų keliauja kulkom ir ginklam pirkti, kurie gali būt vėliau panaudoti jų artimiesiems,gyvenantiems kitapus sienos, naikinti. Ar tai suprantančiam žmogui nėra visiškas absurdas? Ar jis jau neturi jokios teisės pasisakyti? išreikšti nepasitenkinimo? Ieškoti bendraminčių ir kažką šitoje absurdiškoje situacijoje bandyti pakeisti? Rengti piketus? Protestuoti? Ar tai daryti tiesiog nebūtų normalaus žmogaus pareiga (gint savo artimuosius)?  Ar galima tokius žmones kaltinti dėl neapykantoskurstymo, ar antikonstitucinių grupių kūrimo? Juk jie pasisako prieš karą, prieš ginklavimąsi, prieš žudymą.  Žudymą paprastų žmonių. Juk visi suprantame, nei vienas politikas neis kariauti ir kare nežus. Kare žūsta paprasti žmonės.  Žus mūsų artimieji tiek šioje, tiek kitoje sienos pusėje. Mes siųsim savo sūnus tam, kad jie vadovaujami kryžiuočių, kovotų prieš mūsų brolius ir seseris?

“Esame kryžiuočių okupuoti“. Dažnai šį teiginį išgirsime iš Rusijos propagandisto. Bet ar jis tikrai nėra nieko nepagrįstas? Vėl remiantis tuo, kad dauguma kryžiuotiškų šalių ant savo vėliavos turi kryžių ir kad pas juos dominuoja visai kitas genomas (R1b o ne R1a) galima šį bei tą paanalizuoti. Visų pirma, kokios šalys turi tą kryžių ant vėliavos ir R1b dominuojantį genomą? Tai Norvegija, Švedija, Šveicarija, Danija, Anglija, Suomija, Graikija, Islandija, Škotija ir t.t. O dabar pabandykime atsakyti sąžiningai į šiuos klausimus:

1. Kieno bankuose yra mūsų pinigai? Kam mes mokame palūkanas už būsto paskolas? Ar ne tie patys bankai tuomet tą būsto kainą ir išpūtė iki tokio lygio, kad net mūsų pačių vaikai to būsto nebeįperka?Ar tai neabsurdas žinant, kad prie Tarybų Sąjungos tie patys butai buvo atiduodami beveik dykai*, o dabar mes savo vaikams pardavinėjame juos už tokias sumas, kad jiems nebelieka nieko kito, kaip emigruoti?

2. Į kokias šalis gyventi emigruoja mūsų vaikai? Kam mes juos užauginame ir atiduodame?

3. Kur vežamas mūsų vaikams ir ateinančioms kartoms skirtas miškas? Mūsų vaikų miškas... Kieno plantacijom virtęs?

4. Kokių šalių firmų pavadinimai mirguliuojaAkropolyje ir kituose didžiuosiuose prekybų centruose ir kas juose dirba už grašius, o kas iš jų kraunasis didžiulius turtus?

5. Kam priklauso visos ryšių bendrovės Omintel, Tele2, Bitė, TEO? Kas sau leidžia klausytis, sekti ir įrašinėti svetimus pokalbius?

6. Kam priklauso didžiosios alaus gamyklos Lietuvoje, kurios ne tik gamindamos savo produkciją nuodiją orą ir skleidžia didžiulę smarvę, bet tuo pačiu ir nuodija mūsų tautiečių protą, kraudamasi iš to didžiulius pelnus? Volfas (Suomija), Kalnapilis (Danija), Švyturys (Danija).  Ir kodėl didžiuosiuose miestuose mirguliuoja alkoholio reklamos? Kodėl prie jų yra pratinami mūsų vaikai?

7. Kam priklauso Lietuvos rytas, Delfi, 15min ir kiti žiniasklaidos 'gigantai' ? Kodėl dauguma jų taip pat reklamuoja alkoholį? Kodėl jie turi aiškią savo formuojamą ir peršamą poziciją tam tikrais klausimais, kai, apskritai, žurnalistai turėtų išlikti nešališki ir tik pateikti tam tikrą informaciją? Ar tas pats nėra ir su Lietuvos televizijos ir radijo kanalais?

8. Kiek metų mūsų vėliavai? Kada ji buvo sukurta? Kiek metų mūsų dabartiniam herbui? Kokios šalies vėliavą ten galima pamatyti? Kiek metų mūsų dabartinei kalbai? Ar mes tikrai šnekame senąja savo kalba? Kas vadinamas mūsų kalbos tėvu ir kokia jo tikroji tautybė, kieno senelis jis yra?

9. Kieno įstatymai dabar yra aukštesni už mūsų? Ar mes turim savo kontroliuojamą valiutą?

10. Kodėl taip vadinami mūsų šalyje tautininkai priešina mus su mūsų didžiąja tauta?

11. Kokia ideologija (religija) pas mus dabar dominuoja? Ar tai mūsų senasis protėvių tikėjimas ar svetimas, atneštas tų pačių kryžiuočių? Gal žinote, kokia gausybė bažnyčių yra mūsų šalyje? Ar tikrai tos bažnyčios dirba 'švariai' ir neima jokių vokelių už savo šventas dvasines paslaugas? Ar tai tik dar vienas susitepęs ir savo vardą sugadinęs, dvasinės sektos tinklas, kuriuo jau dauguma nebepasitiki? Kodėl mokyklose mokoma tikyba o ne mūsų senoji pasaulėžiūra?

Ar vien šių, aukščiau išvardintų klausimų nepakanka, kad galima būtų suabejoti Lietuvos kaip nepriklausomos valstybės statusu?

Prieš pederastus ir kitokius iškrypėlius. Dažną eilinį žmogų televizorius jau beveik baigia įtikinti, jog reikia būti tolerantiškiems homoseksualams ir priimti juos tokius, kokie jie yra. Pastebėkite, jog dažnas filmas ar serialas jau neapseina be homoseksualaus personažo.  Ir taip jo sukurtas įvaizdis pamažu mums tampa kasdieniškas ir  vis labiau priimtinas. Jau žiūrėk ir Lietuvoje į darželio ar mokyklos programas kalasi pirmosios homoseksualizmo tolerancijos sėklos. O kadangi tos programos remiasi daugumos nuomone, žiūrėk vis daugiau žmonių tam pritaria ir nepreštarauja.  Tačiau kas iš tikrųjų slypi po tuo homoseksualizmu?

Na, tarkim aš myliu savo gerą draugą, man smagu su juo būti, leisti kartu laiką. Žaidžiam kartu krepšinį, einam į baseiną, atliekam kažkokius darbus. Galbūt mes net gyvenam viename name ar esame studentai kambariokai. Ar mes gėjai? Ne. Kodėl? Todėl, kad mylėti tos pačios lyties atstovą yra visiškai normalu. Juk sūnus myli savo tėtį, brolį, senelį ir artimiausius draugus... Tame nėra nieko blogo ar iškrypėliško...

Bet, kai kalbame apie pederastus, mes kalbame apie lytinius santykius. Ar bandėte kas įsivaizduoti, kaip atrodo lytiniai santykiai tarp tos pačios lyties atstovų? Pvz., tarp dviejų vyrų? Jei dabar kažką valgote, pasidėkite maistą į šalį, nes jus gali supykinti. Lytiniai santykiai tarp dviejų vyrų, tai kai vienas vyras kiša kitam vyrui savo liežuvį į burną, čiupinėja jo intymias vietas. Kai vienas iš jų kiša savo varpą kitam į išeinamąją angą ar į burną, ar tiesiog triną ją į kito vyro varpą ir iš to jaučia didžiulį pasitenkinimą. Ir čia dar ne viskas... Bet gal sustokim ties tuo... Dabar pasakykite ar tai yra normalu? Ar tai greičiau šlykštu ir iškrypėliška? Ar tikrai verta vaikus supažindinti su tuo ir primesti jiems tai kaip normalų reiškinį? Tai gal atvirai, tiesiai šviesiai ir sakykime taip, kaip yra?

Kodėl dabar tie, kurie atvirai sako, ką galvoja, yra teisiami, apšmeižiant juos kaip neapykantos kurstytojus? Juk jie kovoja ne prieš žmones, o prieš ligą, kuria jie serga. Ir vėl jei pažiūrėsime, kuriose šalyse ši liga įteisinta ir net propaguojama mokyklų programose, tai vėl grįšime prie tų šalių, ant kurių vėliavų kabo kryžius ir dominuojantis genomas R1b. Galiausiai paklauskime savęs kas atsitiks su mumis jei mūsų kūnas pradės toliaruoti ligą (virusą)? O dabar susimąstykime labai rimtai. Kaip išsiaiškinome, alkoholį mums gamina vakarai (kryžiuočiai). Vadinasi alkoholio reklama, kuri dabar visur miestuose didžiausiuose stenduose puikuojasi, irgi yra vakariečių finansuojama. Klausimas ar dabar tik ne tie patys kryžiuočiai tomis reklamomis programuoja mūsų vaikus, kad jie paskui taptų alkoholikais? Kad po to iš jų šeimų būtų galima atimti vaikus ir atiduoti juos... na spėkit kam? Ir aplamai kur vaiko teisės, kai kalbame apie alkoholio reklamas miestuose?

Taigi, kas tie Rusijos propagandistai iš tikrųjų? Gal tai tiesiog aktyvūs, drąsus mūsų tautos žmonės, nepamiršę savo tikrųjų šaknų ir vertybių? Nuolat galvojantys apie savo vaikus ir kovojantys už jų ateitį? Aktyviai dalyvaujantys įvariuose piketuose ir viešai nepritariantys tam, kas jų manymu, yra visiškas absurdas. Ir ar ne geriausias ginklas prieš tokius žmones yra kitų tautiečių nuteikimas prieš juos, formuojant apie juos neigiamą nuomonę ir vaizduojant juos kaip tautos priešus? Ar tai labai sunku padaryti, kai tavo rankose bankai ir žiniasklaida?

O ką darysime mes? Padėsime tokiems žmonėms, būsime jiems abejingi ar smerksime juos?