Šaltasis pilietinis karas JAV

Autorius: Versijos.lt Šaltinis: http://versijos.lt/saltasis-pi... 2017-02-02 13:29:55, skaitė 2200, komentavo 1

Iš pradžių – nerimą keliantis vaizdelis iš paprastų progresyvių amerikiečių gyvenimo. Klara, 28 metų transgenderis, niekada anksčiau nemanė, kad nusipirks pistoletą. Ji užaugo Vidurio Vakaruose, kur vyrukus su ginklais priimta laikyti kaimiečiais arba „kultūriškai kitokiais“. Tačiau dabar ji įsigijo pusiau automatinį pistoletą ir pirmą kartą gyvenime apsilankė šaudykloje. Kaip su nuostaba konstatuoja BBC, pasakojanti šią istoriją, Trampo pergalė rinkimuose privedė prie to, kad amžini ginklų priešininkai, amerikiečių kairuoliai ir liberalai, patys ėmė aktyviai ginkluotis. Nes „jaučia, kad visuomenė suskilo ir atsidūrė ant konflikto ribos“ – ir baiminasi dėl savo saugumo.

Šita naujiena įdomi pirmiausiai tuo, kad atskleidžia kai kuriuos giluminius amerikiečių liberalų motyvus. Anksčiau buvo priimta laikyti, kad jie pasisako prieš ginklus, kadangi nusiteikę prieš prievartą ir stiprią valstybę. Dabar atsirado galimybė daryti prielaidą, kad kampanija prieš ginklus jiems buvo tiesiog dalis kovos prieš „ankstesnę Ameriką“ – baltųjų „kaimiečių“ su konfederatų lipdukais ant automobilių Ameriką. Ir, žinoma, su šautuvu bei Biblija namuose.

Tačiau svarbiausia – ši istorija įdomi tuo, kad demonstruoja kokia gili paranoja apėmė „progresyviąją“ Amerikos visuomenės dalį.

Naujiena apie liberalų ginklavimąsi sutapo su kita, irgi tiesiogiai susijusia su paranoja. Buvo padegta negrų bažnyčia, ant kurios sienos prieš rinkimus buvo parašyta „Balsuokite už Trampą“, apkaltino dėl šio nusikaltimo šios bažnyčios parapijietį – 45 metų vyrą, negrą, savaime suprantama. Padegdamas bažnyčią, nusikaltėlis, kaip paaiškėjo, norėjo politiškai sukompromituoti Trampą ir jo šalininkus. Ir jam pasisekė – prieš rinkimus šitas „pasipiktinimą keliantis baltojo rasizmo aktas“ pilna jėga buvo panaudotas prodemokratiškoje žiniasklaidoje.

Tačiau ir šitos naujienos – tai tik vidinis, žemiausias totalaus Trampo torpedavimo, kuriuo užsiima dabartinis elitas, pasireiškimas.

Norime priminti: vos per kelias dienas besitraukiantis Obama patvirtino karinį biudžetą sekantiems metams, kur garantuoti 175 mln dolerių Ukrainai, o antra ir išvis neįsivaizduojama – Amerika susilaikė JTO balsavime dėl uždraudimo Izraeliui statyti okupuotose teritorijose gyvenvietes. Kas sukėlė Izraelyje visiškai prognozuojamą reakciją, o svarbiausia – tai tapo netikėtu smūgiu svarbiausiam sąjungininkui Artimuosiuose Rytuose. Tam pačiam, su kuriuo Trampas ruošėsi stiprinti draugystę. Turėkime galvoje, kad balsavimas JTO Saugumo Taryboje – tai ne tas dalykas, kurį nauja Trampo administracija gali paprasčiausiai imti ir atšaukti. Priimta rezoliucija turi gelžbetoninį tarptautinį legitimumą būtent dėl to, kad už ją balsuoja Amerika, Prancūzija, Anglija, Rusija ir Kinija. Ir dabar, kad rezoliucija būtų atšaukta, reikia viso labo smulkmenos – įkalbėti Kiniją ir Rusiją, kad tos pakeistų savo nuomonę palestiniečių klausimu, kurios šios šalys laikosi dešimtmečiais.

Be to, stambiausios JAV žiniasklaidos priemonės ir toliau intensyviai publikuoja prieš Trampą nukreiptus straipsnius. Lygiai taip pat intensyviai boikotuoja išrinktą prezidentą amerikiečių įžymybės. Didžioji dalis liūdnai pagarsėjusio isteblišmento elgiasi taip, tartum Trampo prezidentavimas – tai laikinas sunkus nemalonumas, kurį reikia paprasčiausiai perlaukti tūnant gilioje opozicijoje.

Žodžiu, jokio įprastinio valdžios perdavimo, kai vakar protestavę oponentai pradeda remti nugalėtoją, mes nematome. Nesimato taip pat ir mėginimų padėti būsimai administracijai. Išeinanti administracija užvertė naujai valdžiai visą atsakomybę už šaliai reikalingus, tačiau nepopuliarius ir problematiškus sprendimus.

Priešingai – išeinanti administracija visokeriopai stengiasi apsunkinti Trampo prezidentavimą. Ir iš paskutinių jėgų eskaluoja konfliktus, kuriuos jam paskui teks gesinti.

Tuo pat metu žiniasklaida toliau darbuojasi kompromituodama nugalėtoją. Į žmonių protus toliau transliuojamas beviltiškumo jausmas, mintys apie greitą pilietinį konfliktą, nesuskaičiuojamas problemas šaliai ir pasaulio demokratijai. Primenama, kad Trampas pralaimėjo „tautos balsavimą“. Aptarinėjama, kaip gi dabar teks išgyventi tuos baisius 4 metus iki sekančių rinkimų, ir ar stos prieš Trampą 2020 metais Mišel Obama. Tvirtinama, kad apskritai tas Trampas nė velnio nebūtų laimėjęs, jeigu Putinas asmeniškai nevadovautų rusų hakeriams ir nenulaužtų Amerikos rinkimų.

Reikia pažymėti, kad prezidentinis ciklas Amerikoje pernelyg trumpas, kad elitas galėtų sau leisti tokius „išdykavimus“. Savo trumpo prezidentavimo Trampas neturi eikvoti „dovanėlių“, kurias paliko išeinanti administracija kuopimui ir išminavimui. Pasitraukianti administracija neturi silpninti ir taip jau smarkiai svyruojančių šalies užsienio politikos pozicijų, netikėtai „palikdama ant ledo“ senus draugus ir užminuodama būsimą susitaikymą su Rusija.

Tačiau visa tai vyksta.

Ir galima daryti tik vieną išvadą, gerbiami skaitytojai.

Prieštaravimai tarp Trampo komandos ir dalies Amerikos elito, kuris atstovauja internacionalinę liberalią demokratiją, yra praktiškai neįveikiami. Ir tie, kuriuos per rinkimus nugalėjo, nutarė paaukoti savo tikslams ne tik vidinį Amerikos stabilumą, bet netgi JAV autoritetą tarptautinėje arenoje. Tinka visos priemonės, kad tik stipriau būtų smogta naujam prezidentui. Kad tik jis prarastų galimybę prezidentauti antrą kadenciją. Kad tik nesusiklostytų nauja tarptautinė situacija, kurioje svarbiausios valstybės galėtų susitarti kokioje nors naujoje Jaltoje.

Faktiškai visa tai, ką mes stebime – tai pirmasis naujos 2020 metų prezidento rinkimų kampanijos etapas. Ir ji, iš visko sprendžiant, bus dar aršesnė už tą, kuri ką tik baigėsi.

Ir tas faktas, kad amerikiečių politiniam elitui būsima pergalė prieš trampizmą šiandien yra svarbesnė už pačios Amerikos interesus, yra labai pavojingas signalas. Jeigu galingiausia pasaulio valstybė pakankamai sunkiu sau periodu vietoje to, kad pademonstruotų vienybę, nugrimzta į vidines peštynes, vadinasi, kažkas ten pas juos labai negerai. Vadinasi, ir pasaulio laukia labai sunkūs 4 metai. Ir džiaugtis dėl to tikrai neverta.