Žvakė iš šventų atliekų

Autorius: Petras Dargis Šaltinis: http://petrasdargis.lt/rasinia... 2017-03-24 05:33:39, skaitė 2938, komentavo 1

Štai taip dega mano pirmoji savadarbė žvakė. Anksčiau nusipirkdavau, o dabar žiūriu, kad geriau pasidaryti dykai. Iš ko? Šalia matote didelį apvalų parafino gabalą. Įsivaizduojat, kiek iš jo išeis tokių žvakių?

O iš kur parafinas? Jo pilni kapinių šiukšlių konteineriai. Daugybė žmonių jaučia pareigą pirkti žvakes ir degti ant kapų. Ir ta žvakė turi būti kuo didesnė, bent jau ne mažesnė už kaimyno atneštas. Kitaip baisi gėda ir liūdesys mirusiesiems.

Žvakės dega, dega ir nesudega visos. Užgęsta. Tada pareigingi žmonės jas nesudegusias meta į šiukšlių konteinerį, dega kitas. Taip ir klesti žvakdirbių biznis.

Mano biznis kuklesnis. Prisirinkau tų žvakigalių, išlydžiau verdančiame vandenyje, o kai atvėso, išėjo štai tas apvalus parafino gabalas.

Parafiną naudoju naminiam batų kremui (vaksui) daryti. O šiandien pasidariau žvakę. Pripyliau išlydyto parafino į tuščią žvakės indelį, įkišau storą lininį siūlą už dagtį. Būtų geriau medvilninis, bet tokio neturėjau. Svarbu, kad ne sintetika, kad nesudega akimirksniu.

Vasarą išsivirsiu deguto, įmaišysiu į parafiną. Išeis žvakė uodams baidyti. Odai neperneša deguto kvapo.

Jeigu man išdygtų pareiga ant kapų degti žvakes, tai jų tikrai nepirkčiau. Pasidaryčiau.

Gali būti, dalis į konteinerį išmestų žvakigalių buvo pašventinti, prie jų buvo kalbėtos ilgos ir efektyvios maldos. Taigi mano savadarbė irgi šventa. Aš net jaučiu, kaip nuo jos dvelkia šventumas. Tokia įdomi šventosios dvasios šviesa!