Ką gali sukelti Amerikos prezidento Twitter-diplomatija?

Autorius: Gevorg Mirzajan Šaltinis: https://sputniknews.lt/columni... 2018-04-13 09:33:25, skaitė 594, komentavo 1

Twitter, archyvinė nuotrauka

Praėjo 48 valandos, per kurias Donaldas Trampas pažadėjo priimti sprendimą dėl atakos prieš Siriją. Ir Amerikos prezidentas, švelniai tariant, sugebėjo nustebinti tarptautinę bendruomenę savo pranešimais, kuriuos jis nusiuntė miestui ir pasauliui, likus kelioms valandoms iki ultimatumo pabaigos

Iki karo ir atgal

Iš pradžių jo Twitter paskyroje ankstų rytą atsirado žinutė apie Trečiąjį pasaulinį karą.

"Rusija žada numušti visas be išimties raketas, paleistas Sirijos kryptimi. Tinkamai pasiruoškite, nes raketų bus daug — gerų, naujų ir aukštų technologijų. Neverta remti gyvūlio, kuris apnuodija savo žmones nuodingomis dujomis ir daro tai su malonumu", — Twitter parašė Trampas.

Kai kurie žmonės, perskaitę tai, galėtų suskubėti į artimiausius prekybos centrus nusipirkti konservų, o iš ten — į slėptuves. Tačiau tie, kas taip pasielgtų, neperskaitytų antros Trampo Twitter žinutės, kuri atsirado lygiai po 40 minučių. Ir jau skambėjo ji visiškai kitaip.

"Mūsų santykiai su Rusija yra blogesni nei bet kada anksčiau, blogiau nei Šaltojo karo metu. Tam nėra jokių priežasčių. Mes reikalingi Rusijai palaikyti jos ekonomiką, ir mes lengvai suteiksime pagalbos. Visos tautos turi dirbti kartu. Sustabdysime apsiginklavimo varžybas?" — parašė JAV prezidentas.

Ir rusai, ir amerikiečiai buvo šokiruoti. Vienas pavyzdingas komentaras po pirma Trampo žinute skamba taip: "Prieš penkias minutes tu parašei vieną dalyką, dabar kitą. Tu mus visus pražudysi".

Nespėjo komentatoriai atsigauti, kaip atsirado trečia žinutė, kurioje Trampas įvardija tokių santykių kaltininkus. Tai "Obamos žmonės" ir "demokratijos šalininkai", kurie tyrė Rusijos kišimąsi į JAV rinkimus. Taigi, ne pats Trampas, kuris grasino smūgiu Sirijoje, o demokratai!

Kas tai buvo? Keliamos skirtingos versijos, tarp jų ir bloga prezidento nuotaika. Kita prielaida — Trampas tyčia "krato" Putiną, skelbdamas grasinimus ir grįždamas žingsniu atgal. Taip jis stengiasi suvokti Rusijos prezidento nusileidimo ribas. Savotiškas nervų karas.

Tačiau labiau tikėtina kita versija: Trampas internete pamatė Rusijos ambasadoriaus Libane Aleksandro Zasypkino citatą, kurioje kalbama apie Rusijos teises numušti visas Sirijos kryptimi paleistas raketas. Priminsiu, prieš tai Rusijos ginklotųjų pajėgų atstovai užsiminė, kad Maskva atsakys į tuos smūgius, kurie sukels grėsmę Rusijos karių gyvybėms ir sveikatai. Atitinkamai, ambasadoriaus pareiškimą, likus kelioms valandoms iki ultimatumo pabaigos, Trampas suprato kaip Rusijos pozicijos sugriežtinimą ir kaip iššūkį asmeniškai sau (reikia suprasti Amerikos prezidento asmenybės psichotropiją — jis daug kartų sakė, kad tokių iššūkių nepaliks be dėmesio), todėl ir parašė pirmą žinutę.

Sunku pasakyti, kas įvyko per 40 minučių — galbūt suaugusieji Baltuosiuose rūmuose perskaitė šią žinutę ir suvokė, kaip į ją reaguos Maskva, arba suaugusiems paskambino iš Kremliaus ir paprašė paaiškinti, į kurią konkrečiai vietą jų prezidentas nori paleisti "protingas" raketas — į Siriją, ar iškart link Maskvos? Taigi, Trampui greitai paaiškino, ką jis parašė, taip ir atsirado antra žinutė. Na, o vėliau, aišku, ir trečia, kurioje paaiškinama, kas dėl visko kaltas.

Geras, blogas, piktas

Kol pasaulis stebėjo Amerikos prezidento Twitter-diplomatiją, pasibaigė tos pačios 48 valandos, per kurias reikėjo apsispręsti dėl Sirijos istorijos. Koks dabar bus atsakymas?

Taigi, yra trys variantai: diplomatinės akcijos, smūgis į Šairat aviacijos bazę ir didelio masto smūgis į visus Sirijos objektus. Kai kurie ekspertai turi ir ketvirtą variantą — smūgis į Sirijos objektus ir Rusijos karines bazes, tačiau tai, greičiausiai, labiau panašu į fantazijas.

Aišku, priimtinesnis pirmas variantas su sankcijomis ir derybomis, JAV pasilieka sau spragą įgyvendinti šį variantą. Gynybos ministras Džeimsas Metisas pareiškė, kad Vašingtonas vis dar vykdo žvalgybos veiklą, siekdamas nustatyti Dūmos miesto cheminės tragedijos kaltininką.

Tačiau šis variantas yra mažiausiai tikėtinas — Trampas, grasindamas kariniu atpildu, pateko į prezidento įvaizdžio spąstus, o Amerikos prezidentas (net dabartinis) privalo laikytis savo žodžio.

Laimei, laikas palankus šiam variantui. Pirma, išorės pajėgos visais įmanomais būdais stengiasi grąžinti padėtį į diplomatinį kelią (balandžio 12 dieną įvyks naujas JTO Saugumo Tarybos posėdis). Antra, diplomatinio sprendimo šansai padidės tik po to, kai/jei į Dūmos miestą, kur jau yra Rusijos karinė policija, atvažiuos Cheminio ginklo draudimo organizacija.

Po to Trampui bus jau nebeparanku bombarduoti Siriją — juk tyrimas oficialiai prasidės. Ir jeigu Maskva neužsiima avantiurizmu, tai tyrimo rezultatai yra nuspėjami. Rusijos valdžios institucijų pozicija grindžiama teze, kad "jokios cheminės atakos nebuvo". Taigi, Cheminio ginklo draudimo organizacija nesuras jokių cheminio ginklo naudojimo pėdsakų, neliks, ko kaltinti.

Antras variantas — Šairat smūgis — numato demonstracinį raketų smūgį į bet kokas sąlygines Sirijos patalpas. Arba į karinį objektą, bet be gadinimų (kaip prieš metus, kai buvo numestos daugiau nei dešimt raketų, Šairato aviacijos bazėje nenukentėjo net kilimo ir tūpimo takas). Taigi, visos šalys turės naudos. Amerikiečiai laikosi duoto žodžio, rusai numuš dalį raketų ir parodys pasirengimą apginti Siriją, o sirai išsaugos karines galimybes tęsti pergalingą žygį pilietiniame kare.

Pagaliau, trečias variantas — didelio masto smūgis — blogiausias. Jis kelia didelį pavojų. Visų pirma, Rusijos atsakymas. Kai kurie ekspertai (įskaitant ir rusus) yra įsitikinę, kad Maskva nesilaikys žodžio ir nušluostys nosį , retoriškai reaguodama į Amerikos smūgį. Deja, toks įsitikinimas daro smūgį realybe (pavyzdžiui, Šiaurės Korėjos atžvilgiu egzistavo šimtaprocentinis įsitikinimas Kimo atsaku, todėl nebuvo smūgiuojama).

O Maskva atsakys. Privalo atsakyti. Ir ne tik dėl to, kad smūgis be atsako nuvertins visus Rusijos pasiekimus Artimuosiuose Rytuose. Smūgis be atsako parodys, kad Rusija yra "popierinis tigras", ir jos žodis nieko vertas. O tai reiškia, kad po Sirijos Maskvai, galbūt, teks nusišluostyti nosį jau po JAV smūgio ties Donecku.

Dabar Kremlius daro viską, kad Amerikos partneriams būtų užtikrintas atsakymas. Ir atrodo, kad bent jau Pentagonas suprato šią poziciją. Ar išgirs Trampas? Jo antra ir trečia žinutės leidžia tikėtis, kad jau išgirdo.