Autorius: Alfredas Chalife-Rame Šaltinis: http://www.sarmatas.lt/03/kini... 2015-03-09 08:17:16, skaitė 4870, komentavo 1
Kelias į Donecko aerouostą (Donecko Liaudies Respublika)
Pereitų metų gruodį Kinija suteikė Rusijai pagalbą stabilizuojant rublio kursą, susilpnintą finansininkų iš Voltryto ir Sičio veiksmais, o dabar kiniečių diplomatija teikia juntamą palaikymą Putino veiksmams Ukrainoje.
Kaip teisingai pastebėjo Kinijos pasiuntinys Belgijoje Cu Singas, duodamas interviu agentūrai "Sinhua", ukrainiečių krizės šaknų reikėtų ieškoti Rusijos santykiuose su Vakarais, ir pirmiausia, su JAV bei ES.
Diplomatas priminė apie didelį geopolitinį žaidimą, kurį vykdė Britanija prieš Rusiją Afganistane, kad nesuteikti jai galimybės turėti išėjimą į šiltąsias jūras.
Įvykiai Ukrainoje yra piktybiška, balkaniškojo scenarijaus koncepcijos Eurazijoje, iliustracija. Scenarijaus, kurį savo knygoje „Didžioji šachmatų lenta“ aprašė Zbignevas Bžezinskis, buvęs prezidento Džimio Karterio patarėjas nacionalinio saugumo klausimais, o dabartiniu metu – vienas iš Obamos patikėtinių.
Vienpoliario pasaulio metas (kurio JAV nesugebėjo išnaudoti) jau praeityje, ir dabar mes esame daugiapoliarės, o tiksliau, tripoliarės geostrateginės pasaulio sandaros liudininkais. Taip vadinamos didžiosios trejukės (G3): JAV, Rusija ir Kinija, apie kurią kol kas niekas nedrįsta kalbėti.
Ar Ukraina yra tie spąstai, kuriuose pagal Obamos ir Bžezinskio sumanymą turėtų įklimpti Rusija, kaip Afganistane pereito amžiaus 80-aiais?
Cu Singas vėl akcentuoja plačiai žinomą faktą: vakarinės ir rytinės Ukraino sritys skiriasi savo kultūra, tautine sudėtimi, , istorijos ir socialinio-ekonominio vystymosi interpretavimu, ką savo tikslais išnaudoja užsienio valstybės, kurstydamos tarp jų priešiškumą ir sudarydamos maitinančią terpę korupcijai. Silpninančiai jų ir be to vos besilaikančią ekonomiką.
Su Singas nurodo į Rusijos nuogąstavimus susijusius su Vakarų siekiais susiaurinti jos geografinę erdvę bei išplėsti savo įtaką Rytų Europoje, įskaitant ir Ukrainą.
Pakanka perskaityti bjaurius Strobo Talboto, valstybės sekretoriaus pavaduotojo prie prezidento Klintono, sunaikinusio Jugoslaviją kaip valstybę, ir amerikos-izraelio piliečio Džodžu Frydmanu, privačios analitinės kompanijos "Sratford" (ji dažnai vadinama „šešėline CŽV“) direktoriaus pasisakymus, kurie pranašauja neišvengiamą įvykių Rusijoje vystymąsi pagal balkaniškąjį scenarijų ir režimo pasikeitimą šioje šalyje.
Bžezinskis, Obama ir Leo Paneta (buvęs nevykėlis CŽV direktorius), svarsto Putino pašalinimą ir jo pakeitimą Medvedevu, kad pagerėtų santykiai su Vakarais.
Pasiuntinio Qu Xin nuomone, JAV įsitraukimas į Ukrainos krizę gali neigiamai atsiliepti jų užsienio politikai. Juk Vašingtonas nenori susilpninti savo buvimo bet kuriame Žemės rutulio taške, tuo metu kai jo resursai riboti, ir atitinkamai, tam tikru momentu jam bus labai sudėtinga išsaugoti savo įtaką pasaulio įvykių eigai.
Kiniečių diplomatas su nuolaida ir Europos Sąjungą priskiria prie didžiųjų valstybių (neskaitant JAV, Rusijos ir Kinijos), kviesdamas jas peržiūrėti savo požiūrį į pasaulinius reikalus, remiantis krizės Ukrainoje pamokomis.
Kaip įrodymą jis nurodo aukštą Vakarų saugumo jautrumą, nežiūrint į jos kolosalią karinę galią, pabrėždamas, jog raketinių sistemų po visą Žemę plėtra, tikrai nesukurs absoliutaus saugumo.
Leisiu sau kvailą klausimą: kaip gaunasi, kad JAV, tiek besirūpindama savo nuosavu saugumo, rodo visišką abejingumą visų kitų saugumui?
Esant tokiam vienpusiam mąstymui, išspręsti krizę Ukrainoje bus neįmanoma, todėl, kad vienas reikalas – teisėtas JAV saugumas, su sąlyga, kad jos interesai nesikerta su kitų didžiųjų valstybių saugumo interesais, ir visiškai kitas reikalas – konkrečiai Europos saugumas, su visomis jos istorinėmis ypatybėmis, nekalbant jau apie Aziją.
Cu Singas kalba apie savaime suprantamus dalykus: Vakarai turi turėti omenyje realų Rusijos susirūpinimą savo saugumo klausimais. O jei ne?
Cu Singas gali labai nepergyventi. Po Krymo prisijungimo Putinas sugebės priversti skaitytis su Rusijos saugumo interesais vien tos karinės jėgos kalbos pagalba, kurią, deja, tik ir sugeba suprasti JAV.
Visos Prancūzijos, vienintelės kontinentinės Europos branduolinės valstybės, turinčios sulaikymo galias, politinės jėgos, netikėtai prisiminusios De Golio priesakus, puikiai suvokia karo tarp JAV ir Rusijos, dėl Ukrainos, galimas pasekmes. O taip pat ir Vokietija, mažesne dalimi, po kai kurių klaidų, padarytų Merkel jos kaltinančios kalbos Australijoje metu.
Kiniečiu pasiuntinys taikliai pastebi, jog JAV ir ES prisilaiko tokios pat strategijos Ukrainos atžvilgiu, tačiau jų nuomonės išsiskiria taktikoje, kadangi jų geopolitiniai siekiai – taip pat skirtingi, ko pasekoje ES parodė daugiau pragmatišką požiūrį.
Akivaizdžiu lieka tai, jog JAV, būdamos toli nuo Ukrainos, tuo metu, kai Rusija ir Ukraina, su visais savo privalumais ir trūkumais, randasi vienoje geografinėje Europos erdvėje.
Cu Singas pabrėžia, jog galų gale Ukrainos krizė prives prie nestabilumo Europoje, kuri be viso to priklauso nuo rusiškų energijos resursų tiekimo.
Nevertėtų pamiršti ir apie finansinio karo, kurį vykdo JAV, mastus. Galimai Vašingtonui naudingiau uždegti karo gaisrą Europoje, kad palaikyti dolerį, kurio kotiruotė išaugo, tuo metu, kai €uro ir rublio nukrito.
Kinijos diplomatas svarsto scenarijų, kuriam esant Prancūzija ir Vokietija gali atsisakyti savų įsipareigojimų Rusijos ir Ukrainos atžvilgiu, užtvirtintų paskutinio Minsko susitikimo metu, su tuo pretekstu, kad JAV nedalyvavo derybose.
Kinija pasisako už nesikišimo principus, už pagarbą Ukrainos nacionaliniam saugumui ir teritoriniam vientisumui, su kuria jis palaikė draugiškus santykius, ir ryšium su tuo kviečia ieškoti politinio problemos sprendimo, atsižvelgiant į Rusijos nacionalinio saugumo interesus.
Tai yra, kalba eina apie Ukrainos finliandizaciją, jos neutralų statusą: ji neturi įeiti nei į NATO, nei į ES, nei į ŠBO, nei į Eurazijos ekonominę sąjungą. O taip pat apie federalizaciją suteikiant plačią autonomiją rytinėms sritims su jose gyvenančiais, didžiąja dalimi, rusakalbiais gyventojais.
Britų agentūra Reuters Cu Singas pareiškimą įvertino kaip atvirą Maskvos veiksmų Ukrainos krizės metu palaikymą.
Atviras ar užmaskuotas Kinijos palaikymas teikiamas vienai iš pusių turi savas pasekmes. Dabar tampa akivaizdu, jog pagrindiniu laimėtoju tapo Kinijos pasiuntinys Belgijoje Cu Singas.
Tampa aišku, kodėl tą pačią dieną, kai įvyko Minsko-2 susitikimas, Obama pakvietė Kinijos prezidentą Si Dzinpingą aplankyti Vašingtoną.
Demokratinės Kinijos Liaudies Respublikos prezidentas ir Kinijos Komunistų Partijos
generalinis sekretorius Si Dzinpingas
Sankcijos įvestos JAV ir ES Rusijos atžvilgiu, gali būti paverstos niekinėmis ta finansine pagalba, kurią Pekinas teikia Rusijai.
„La Jornada“, Meksika