Meilės chemija ir fiziologija

Autorius: Infa.lt Šaltinis: http://infa.lt/22380/meiles-ch... 2018-05-07 09:45:26, skaitė 614, komentavo 3

Prostracijos būsena, nepaaiškinama euforija – visa tai akivaizdūs ligos, pavadintos „Meilė“ požymiai.

Trys meilės etapai: aistra, romantika, prisirišimas

Antropologijos profesorė Helena Fišer daro prielaidą, jog meilė, mokslo požiūriu, susideda iš trijų etapų: aistros, romantikos ir prisirišimo. Pirmajame veikia hormonai, kaip testosteronas. Romantiški santykiai susiję su tokiomis cheminėmis reakcijomis galvos smegenyse, kurias galima aprašyti sekančia fraze: „nukreipk ir sufokusuok visą savo energiją į vieną žmogų“. Trečiasis etapas susijęs su medžiaga oksitocinu, kurį išskiria hipofizė.

Dėl gimstančios meilės kaltinti reikia dopaminą, feniletilaminą ir oksitociną

Profesorė Sindi Hazan iš Kornelio universiteto taip pat įsitikinusi tuo, jog, kai „meilė netyčia užgriūva“, galvos smegenyse pastebima trijų cheminių elementų, dopamino, feniletilamino ir oksitocino koncentracijos pakilimas. Kelių tūkstančių porų stebėjimo eigoje jai pavyko išsiaiškinti, jog šių medžiagų koncentracija pasiekia savo maksimalų lygmenį nuo 18 iki 30 mėnesių eigoje. O vėliau… krenta. Meilė, iš iš cheminės pusės tampa tiesiog įpročiu.

Būtent oksitocinas, pasak profesoriaus Gareto Lengo iš Eidinburgo universiteto, iššaukia moterims emocinį prisirišimą prie lytinių partnerių.

Posėdžio metu Britanijos mokslo asociacijos Glazgo universitete jis pranešė: „Jeigu patalpintume lauko pelės patiną ir patelę narve, tačiau neleistume jiems poruotis, tarp jų atsirastų kažkas panašaus į draugystę Tačiau, jeigu patelei į smegenis įvedamas oksitocinas, pas ją susiformuos seksualinis prieraišumas“.

Eksperimentai rodo, jog vėliau patelė greičiausiai pasirinks patiną kuriam pas ją kilo prieraišumas, negu kitą, kurį ji prisimena tiesiog kaip draugą. Elementas gali daryti panašią įtaką ir žmonėms, be to, jis dalyvauja ir formuojantis prisirišimui tarp motinos ir vaiko gimdymo metu ir maitinimo krūtimi metu.

Kitas meilės šaltinis – galvos smegenys

Ne visi prisilaiko cheminės įtakos požiūrio taško – du britų biologai įsitikinę, jog meilė – tai specifinis galvos smegenų aktyvumas. Andreas Bartels ir Semir Zeki ištyrė septyniolikos savanorių galvos smegenis, aprašiusių savo būseną kaip „siaubingai pasiutusi meilė“. Eksperimento metu jiems buvo rodomos jų mylimųjų fotografijos.

Pas visus septyniolika įsimylėjėlių žvilgtelėjus į jaudinantį objektą aktyvavosi keturios galvos smegenų sritys, kurios išlikdavo ramios, jeigu buvo rodomos tiesiog draugų ar nepažįstamų žmonių fotografijos. Dvi iš šių sričių randasi toje smegenų dalyje, kuri taip pat aktyvuojasi pavartojus „linksminančių“ tablečių. Dvi kitos – tame regione, kuris aktyvuojasi, kai mes gauname emocinį apdovanojimą už mūsų pergyvenimus.

Orgazmą galima iššaukti stimuliuojant nugaros smegenis

Tarp kitko, anesteziologas Stiuartas Melojus iš Šiaurės Karolinos visiškai atsitiktinai aptiko, jog su nugaros smegenų elektros stimuliacija galima lengvai iššaukti orgazmą pas praktiškai bet kurį žmogų. Gydytojas prijungė elektrodus prie pacientės stuburo smegenų. Vietoje to, kad susisuktų iš skausmo, kaip įprastai būna procedūros metu, ji sudejavo iš malonumo ir paprašė gydytojo išmokyti tą daryti jos vyrą.

Šiandien mokslininkai jau žino, kodėl galvoje atsiranda libido ir kaip iš ten po visą kūną pasklinda aistros banga: daugybė neurotransmiterių siunčia meilės signalus, kurie greitai pasiekia savo tikslą. Hipotolame (pogumburinėje liaukoje) neurofiziologai aptiko septynis seksualinius centrus. Kai jie aktyvuojasi, žmogus jaučia seksualinį susijaudinimą. Orgazmas prasideda galvoje. Tačiau jį stimuliuoja cheminės medžiagos.

Laimės hormonai: serotoninas ir dopaminas

Šiuo metu farmacijos laboratorijose testuojami preparatai, įsiterpiantys į neurotransmiterių – dopamino ir serotonino medžiagų apykaitą. Abi šios substancijos laikomos laimės hormonais. Jos perduoda signalus nuo neurono neuronui. Šiuose signaluose – aistra ir susijaudinimas. Bet ne tik. Jie taip pat valdo jausmus, atmintį ir mokymosi savybes. Todėl nieko stebėtino tame, jog, kai medikamentai įsikiša į hormonų struktūrą, kartais ištinka stebėtini efektai.

Ko gero žinomiausias tokių efektų pavyzdys – antidepresantas prozakas (fluktinas). Jis padidina serotonino kiekį smegenyse, kas pakelia nuotaiką. Tačiau iki 40 procentų prozako vartotojų tuo pačiu prarasdavo interesą seksui. Dažnai tik miligramo dalis sprendžia ką iššauks organizme biologiškai aktyvi medžiaga – pakilią nuotaiką, seksualinį susijaudinimą ar pykinimą.

Ypač aiškiai tai matosi vaistuose, kurie laikomi viagra alternatyva, Apomorfinas pavyzdžiui. Jis farmakologijoje žinomas beveik šimtą metų. Didesnėmis dozėmis medžiaga veikdavo vėmimo centrą smegenyse ir tradiciškai buvo taikoma valant skrandį apsinuodijimų atvejais.

Tačiau nežymios apomorfino koncentracijos dozės gali suteikti palaimą. Bet kuriuo atveju, taip teigia įmonės Abbot ir Takeda gamintojos. Biologiškai aktyvi medžiaga per gleivinę patenka į kraują ir iš ten į smegenis – hipotolamą. Būtent jame užgimsta aistros, instinktai ir nešvarios mintys. Apomorfinas aktyvuoja dopamino medžiagų apykaitą ir veikia kaip erotinių signalų stiprintuvas.

Tokia teorija. O kas gaunasi praktiškai? Eksperimentai su 500 vyrų parodė, jog po apomorfino tabletės priėmimo, kas antras meilės bandymas baigėsi aktu. Tačiau pas kontrolinės grupės pacientus, kurie vartojo medikamentą-tuštuką, sėkmės dalis ne tokia ir bloga: iki lytinio akto privesdavo kas trečias bandymas. Akivaizdu, vien tik tabletės priėmimo faktas sumažina stresą ir atsisakymo baimę, dėl ko gerėja erekcija. Potencija placebo dėka. O viltys, jog apomorfinas darys lygiai tokį patį poveikį ir moterims, nepasiteisino visiškai. Bet viagra buvo tik pradžia… Nors nereikėtų visiškai atmesti ir ir paprasto bučinio poveikio.