Pjeras De Geyter – „Internacionalo“ autorius

Autorius: Kibirkštis Šaltinis: http://kibirkstis.blogspot.com... 2018-08-01 11:00:12, skaitė 760, komentavo 4

1888 m. liepos 15 d. G. Delory, Prancūzijos socialistų lyderis Lilio mieste, kreipiasi į medžio drožėją Pierre De Geyter,  prašydamas sukurti muziką „Internacionalui“. Iki tol, darbininkų renginiuose giedant  „Internacionalą“, buvo naudojamasi „Marselietės“ melodija.

Internacionalo“ žodžius transporto darbininkas, poetas, Paryžiaus Komunos narys Eženas Potje parašė po „kruvinosios savaitės“ - 1871 m. gegužės 22–28 d. d.,   kuomet žiauriausiu būdu buvo sunaikinta Paryžiaus Komuna.

Fisharmonijos pagalba, gražų liepos sekmadienio rytą Pjeras sukuria melodiją „Internacionalui“, kuris jau buvo Tarptautinės Darbininkų Asociacijos (dar vadinamos I Internacionalu) himnu. Tą patį mėnesį nauja melodija pirmą kartą nuskamba Lilio laikraščių pardavėjų profsąjungos kasmetiniame susitikime. Susitikimo metu išplatinami 6 tūkstančiai lapeliu su tekstu ir natomis, atspausdintų Pjero mėgiamoje Boldoduc spaustuvėje, o gauti pinigai atiduodami Socialistų partijai. Bijodamas prarasti medžio drožėjo darbą, Pjeras pasirašo „Degeyter“. Tačiau tai jo neišgelbsti.  Jis ne tik atleidžiamas, bet ir patenka į Lilio darbdavių „juoduosius sąrašus“, nebegauna geresnio darbo, tenka gaminti karstus.

Pierre De Geyter gimė Gente, Belgijoje 1848 rugsėjo 26 d., kur ieškodami darbo tekstilės fabrikuose, atvyko jo tėvai. Po septynerių metų šeima grįžta Prancūzijon ir įsikuria Lilio mieste. Pjeras įgyja tekintojo specialybę, o skaityti ir rašyti išmoksta vakarinėje darbininkų mokykloje. Būdamas 16-os, įstoja į Lilo akademiją, kur pramoksta piešti ir muzikuoti, vėliau dainuoja Lilio darbininkų chore, kur ir susipažįsta su Giustavu Delory. 

Pjerui De Geyter niekada nerūpėjo autorinės teisės. Tačiau dainai nepaliaujamai populiarėjant, 1901 m. jas pasisavina jo brolis Adolfas ir pradeda gauti pajamų. Tuo metu Pjeras jau palikęs socialistus dėl jų suartėjimo su buržuaziniais politiniais oponentais ir prisijungęs prie marksistų-karo priešininkų, būsimų Prancūzijos kompartijos įkūrėjų. 1904 m. Pjeras pradeda bylą prieš brolį, kurio pusėje Giustavas Delory, tuomet jau Lilio meras ( nors 1888 metais susitikime su Gento socialistų lyderiu Edward Anssele jis pripažino Pjero autorystę), ir 1914 m. bylą pralaimi. Tačiau 1916 m. Adolfas nusižudo ir palieka laišką savo broliui Pjerui, kuriame pripažįsta savo apgaulę ir paliudija, jog taip pasielgti jį spaudė G. Delory (kuris jau turėjo įsigijęs „Internacionalo“ teksto autorines teises iš E. Potje našlės), nes reikėjo pinigų partijai išlaikyti. Laiškas pasiekia Pjerą tik po karo ir, pagaliau, 1922 metais jis atgauna autorines teises.  

1927 metais, Stalino kvietimu, kaip TSRS garbės svečias P. De Geyter atvyksta į Spalio revoliucijos dešimtmečio metines, jam iki gyvos galvos suteikiama valstybinė Sovietų Sąjungos pensija. Tai buvo jo vienintelės pajamos. Ir dar nemokamas būstas iš kairiųjų valdomos Sen Deni komunos Paryžiuje.

Pjeras De Geyter miršta 1932 metais Sen Deni, jį išlydėti susirenka virš 50 tūkstančių žmonių.

Kibirkštis

 

Internacionalas (vert. Kazys Binkis)

Pirmyn, vergai nužemintieji,
Išalkusi minia, pirmyn!
Sukilkit, žmonės pavergtieji,
Visi kovon išvien smarkyn!
Pasaulį seną išardysim,
Iš pačių pamatų ir tuo
Naujai pasaulį atstatysim–
Kas buvo nieks, tas bus viskuo.

Priedainis (2 kartus):
Tai jau yr paskutinė
Sprendžiamoji kova
Internacionale
Žmonijos atgaiva

Nei dievas, caras, nei galiūnas
Mums išvadavimo neduos.
Vaikai garbingosios komunos
Save iš skurdo išvaduos.
Kad nuverst jungą ranka tvirta
Ir laisvę iškovot greičiau,
Kalkime geležį, kol karšta,
Ir pūskim dumples kuo smarkiau

Tik mes, pasaulio darbininkai,
Didžioji darbo armija,
Tikrieji žemės šeimininkai
O ne dykaduonių gauja
Tiek daug mūs krauju tunkančiųjų,
O trenk, perkūne, trenk smarkiau,–
Kad susilaukt dienų giedrųjų,
Kad saulė nušvistų skaisčiau